Karajakupovo kultūra
Karajakupovo kultūra – ankstyvųjų viduramžių archeologinė kultūra, ją išskyrė G. Matvejeva pagal 1962 m. ir 1967 m. kasinėtą Karajakupovo (Čišmų rajonas, Baškirija) piliakalnį.
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karajakupovo kultūra VIII a. – IX a. paplitusi Pietų Urale, Pauralėje, Demos, Belos ir Karnos baseinuose. Kultūros pagrindas – Kušnarenkovo kultūra.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karajakupovo kultūros žmonės – pusiau klajokliai, vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Naudojo lipdytą keramiką – apskritadugnius puodus, prie kaklelio puoštus ornamentais – duobutėmis, zigzagų juostomis ir brūkšneliais, vainikas dažniausiai puoštas smulkiomis įkartomis. Karajakupovo kultūrai būdingi įtvirtinti piliakalniai (manoma, sezoninė stovykla) su gyvenamaisiais būstais – palapinėmis arba jurtomis.
Mirusiuosius laidojo pilkapiuose, negiliose duobėse, aukštielninkus (galvūgalyje dėtas molinis indas su maistu ar gėrimu, kojūgalyje – suvyniota arklio oda ar arklio pakinktai) su įkapėmis, viename pilkapyje randama nuo 1-3 iki 20-30 mirusiųjų kapų, ritualinių žirgų galvų palaidojimų. Vyrų kapuose rasta ginklų (geležinių ir kaulinių strėlių antgalių, kalavijų, kovos kirvių), moterų – papuošalų (bronzinių ar sidabrinių pakabučių, karolių, apyrankių, medalionų). Karajakupovo kultūros kapuose rasta dirhemų, kurie rodo prekybinius ryšius su Vidurinės Azijos gyventojais.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Karajakupovo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 380 psl.